Kadaise, kai isminciai augino sapnus,
Kad jie uzauge pamaitintu mus,
Bet mes atejom per velai
Ir mums liko tik trupiniai.
Ir del to
Mes esam ubagai,
Mes esam ubagai,
Mes esam, mes esam,
Mes esam ubagai!
Kadaise, kai moterys turejo sparnus -
Tam, kad galetu skristi i siltuosius krastus,
Bet mes atejom per velai,
Ir mums liko tik ju pedsakai.
Ir del to
Mes esam ubagai,
Mes esam ubagai,
Mes esam, mes esam,
Mes esam ubagai!
1 | Priesaika |
2 | Karingei Augo |
3 | Astuoni Karzygiai |
4 | Minute Pries |
5 | Septynerius Ilgus Metus |
6 | Sieliai |
7 | Septynis Ilgus Metus |
8 | Teogonija |
9 | Jamaika |
10 | Lukiskiu Pieva |