Kūdikiai verkia, kai miršta girtuokliai
Jų sielos pavirsta liūdniausiais vaiduokliais
Jie guli po lova ir rėkia: «tai mes!»
Tik nieks jų neieško ir nieks jų neras
Žvirbliai kiemeliuose groja šermukšniu
Kiemsargis šoka tarp dvokiančių šiukšlių
Laikrodžiai muša, sumuša juos
Kol laiko nelieka mano namuos
Mano namuos, mano namuos
Mano namuos, mano namuos
Малыши плачут, когда умирают пьяницы,
Их души превращаются в самых печальных призраках.
Они лежат в постелях и кричат: "Это мы!"
Но никто не ищет их и никто не находит.
Соловьи поют в садах жалобным пением,
Сторож шагает между вонючими отбросами.
Часы бьют, разбивают их,
Пока не кончится время моего дома.
Моего дома, моего дома,
Моего дома, моего дома.
1 | Утомленное солнце |
2 | Неважно |
3 | Змейка |
4 | Bobby |
5 | Танцевать |
6 | Kas Uzkure Lauza |
7 | Twinkle, Twinkle Little Star |