Andrius Kaniava - Daina Be Pavadinimo текст песни

As mazas, isdykes,
Is medzio iskrites provincijos vejas.
As pievoj gulejau,
I dangu ziurejau, - ir mane nusienavo.
Ir visa, ka turejau,
Rytui neatidejau... Ka dabar daryt?

Ka gali veikt
Toks mazas vejas kaip as
Tokiam dideliam mieste kaip tavo?
As, priprates pust
Padziautu rubu alejose,
Cia jausiuos nesavas.
Tik suksiuos palei zeme
Ir svilpsiu praeiviu kisenes... O ka daryt?

Is dyko buvimo
Kilnosiu sijonus aukstuomenes damoms,
O ponams, kur pigiai saujom nuomoja kryzius,
Pakelsiu sutanas. Uz tai, lyg netycia,
Mane atskirs nuo Baznycios... Ir nuo taves.

Ka daugiau as galiu pasakyt?
Pasipust – ir nuskrist?
Ar sito pakanka?
As uzsitrenkiau lauko duris
Laiptinej i dangu.

As supsiuos varpais,
As lipsiu stogais,
Pakelsiu siurpu skandala, -
Ir dus is meiles visi langai,
Kol pasaulis gaus gala!
Bet metams vos praejus
As vel kryzkelej veju... Laukiu taves.