Diktatura - Jie Nebuvo Dievai текст песни

Uz tuos, kurie ejo nebijodami mirties,
zingsniu lydejo paukscius kurie galejo skriet.
Tevynes veliava nese sirdyse,
zinojo tikra kaina kraujo, kuris tekejo viduje.
Uz tuos, kurie buvo paprasti,
kazkieno tevai, sunai, vaikai mylimi.
Uz tuos kurie nesiklaupe ant keliu verkdami,
atvirom zaizdom ejo i prieki ir sake: mes busime laisvi, busime laisvi.

Jie nebuvo Dievai,
jie tik akmenys tylus.
Jie nebuvo Dievai,
jie musu laisve nebyli.

Uz tuos, kurie tikejo likimu,
o likimas mete tarp savu ir svetimu.
Tarp zemes ir dangaus, tarp meiles ir kancios,
kai pasirenki daina mirties is vienos natos.
Kiek siandiena atsiras tokiu kaip jie,
be kaukiu dievu, be auksiniu sarvu?
Be troskimu sloves, o tik is sirdies,
vardan tevynes ir tegul tikejimas man pades, man pades.

Jie nebuvo Dievai,
jie tik akmenys tylus.
Jie nebuvo Dievai,
jie musu laisve nebyli.

Amzinai gyvens mumyse,
tie vardai, jiems galvas lenkiame.
Amzinai gyvens mumyse,
tie vardai, jiems galvas lenkiame