Marijonas Mikutavicius - Atsisveikinimas текст песни

Kastytis:
Jau musis arteja arsus ir kraupus,
Jis renkas, jis saukia mane.
Gal slove surasiu, o gal tik kapus
Tylos ir ramybes dugne.

Gal kardas atsips ir gyvybe palies
Mano skyda prakirtus ranka,
Gal zusiu, taciau nieks iveikt negales
Tos zemes, kuri mums sventa.

Leisk dar karta pazvelgt i akis,
I nuostabu sypsni veide...
Kad pries mirciai uzdarant duris,
Galeciau buciuoti tave...

Viskas. Sudieu. Jau as iseinu,
Klausyk, kaip kvatoja mirtis.
Bet juk zinai - liksiu tavo draugu,
Kai ir neplaks jau sirdis.

Gal kardas atsips ir gyvybe palies
Mano skyda prakirtus ranka,
Gal zusiu, taciau niekas iveikt negales
Tos zemes, kuri mums sventa.

Leisk dar karta pazvelgt i akis,
I nuostabu sypsni veide...
Kad pries mirciai uzdarant duris,
Galeciau buciuoti tave...

Jurate:
Kodel iseit turi kaip tik dabar,
Kai manyje
Mus meiles vaisius bresta tyliai?
Sakyk brangusis, gal gi si zinia
Sulaikys tave?

Savim uzkeikiu, keikiu, myliu.
Be taves dar tukstanciai kariu
Ginklus iskels,
Isjos zudyti ir numirt.
Sakyk, mielasis, ka daryt turiu,
Jei mirtis tau igels?
Kodel mums lemta skirtis?

Lai mano meile tau skydu bus,
Streles nukreips salin...
O jei durklas pramus sarvus -
Jis smigs manon sirdin.